ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS

Velykų vakarą Viešpats Jėzus pasirodė savo apaštalams ir tarė jiems: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22-23).

Po krikšto padarytas nuodėmes atleidžia kitas sakramentas; jis vadinamas atsivertimo, išpažinties, Atgailos arba Sutaikinimo sakramentu.

Kas nusideda, pažeidžia Dievo garbę ir Jo meilę, savo paties, kaip Dievo vaiku būti pašaukto žmogaus, kilnumą ir Bažnyčios, kurios gyvuoju akmeniu turi būti kiekvienas krikščionis, dvasinę gerovę.

Tikėjimo požiūriu nėra didesnio blogio už nuodėmę, ir niekas neturi blogesnių pasekmių patiems nusidėjėliams, Bažnyčiai ir visam pasauliui.

Per nuodėmę prarandama vienybė su Dievu; ją susigrąžinti žadina gailestingumo kupino ir žmonių išganymu besirūpinančio Dievo malonė. Tos brangios vienybės dovanos reikia prašyti ir sau, ir kitiems.

Sugrįžimas prie Dievo, vadinamas atsivertimu ir gailesčiu, reiškia skausmą dėl padarytų nuodėmių ir pasibjaurėjimą jomis bei tvirtą pasiryžimą ateityje nebenusidėti. Tad atsivertimas apima ir praeitį, ir ateitį. Jo šaltinis yra pasitikėjimas Dievo gailestingumu.

Atgailos sakramentą sudaro trys penitento veiksmai ir kunigo išrišimas. Penitento veiksmai – tai gailestis, nuodėmių išpažinimas – atviras jų pasakymas kunigui ir pasiryžimas atsilyginti bei daryti atgailos darbus.

Atgailą (dar vadinamą gailesčiu) turi sužadinti iš tikėjimo kylantys motyvai. Jei gailimasi iš meilės Dievui, gailestis vadinamas „tobulas“; jei dėl kitų motyvų – vadinamas „netobulas“.

Kas nori susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia, turi išpažinti kunigui visas sunkiąsias nuodėmes, kurių dar nėra išpažinęs ir kurias prisimena, rūpestingai atlikęs sąžinės apyskaitą. Bažnyčia labai pataria išpažinti ir lengvąsias nuodėmes, nors tai nėra būtina.

Nuodėmklausys paskiria penitentui atlikti tam tikrus „atsilyginimo“, arba „atgailos“, veiksmus, kad atitaisytų nuodėmės padarytą žalą ir vėl elgtųsi taip, kaip dera Kristaus mokiniui.

Kristaus vardu atleisti nuodėmes gali tik išrišimo galią iš bažnytinės valdžios gavę kunigai.

Dvasiniai Atgailos sakramento vaisiai yra:

– sutaikinimas su Dievu, kai penitentas atgauna malonę;

– sutaikinimas su Bažnyčia;

– už sunkiąsias nuodėmes gresiančios amžinosios bausmės atleidimas;

– bent dalies nuodėmes lydinčių laikinųjų bausmių atleidimas;

– sąžinės ramybė ir giedra bei dvasinė paguoda;

– sustiprėjusios dvasinės jėgos, reikalingos krikščionio kovai.

Asmeninė visų sunkiųjų nuodėmių išpažintis, o po jos išrišimas yra vienintelė įprastinė priemonė susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia. (KBK 1485 – 1497)

Mūsų parapijoje:

  • Vaikai ir suaugusieji šiam Sakramentui ruošiami kartu su Eucharistija
  • Išpažinčių kunigas klauso 20 min. prieš kiekvienas Šv.Mišias
Eiti prie įrankių juostos