Naujienos

  • 2014 m. vasaros džiaugsmai – stovyklos

    Vasaros atostogoms prasidedant, kaip kasmet vaikų dienos centras „Akimirka“ vaikams surengė smagią dieninę stovyklą. Nors vasaros pradžioje orai nelepino, birželio 16 – 20 d. turėjome stovyklą „Klajokliai“. Planavome daug maudytis, bet lietui pliaupiant teko keisti programą ir smagių dalykų rasti mūsų aplinkoje. Pirmąją dieną surengėme orientacinį žaidimą Lentvario gatvėmis: ėjome ieškoti niekam nežinomos svetainės –skaityklos, kryžiaus vidury miesto, šokome susikabinę rankomis, laukėme vieni kitų bei meldėmės kapinėse ir pagaliau pajutome bendrystę, tapome tikra grupe, kurioje mums visiems smagu. Antrą dieną keliavome į Lygainių mišką, džiaugėmės radę pirmųjų uogų – žemuogių. Linkmai nusiteikę atlikome įdomias užduotis ir, nors orai nesitaisė, nusprendėme tinkamai pradėti vasaros linksmybes išsimaudydami ežere. Dar kitas dienas lankėmės Matiškių stovykloje, kur sužaidėme draugiškas futbolo rungtynes bei Blits čempionatą su Matiškių stovyklautojais, surengėme parapijos namuose įvairių nominacijų popietę, rinkome stovyklos „karalių ir karalienę“. O paskutinę stovyklos dieną važiavome į ekskursiją „Vilnorama“, kurios metu aplankėme Vilniaus universiteto zoologijos muziejų, Vilniaus energetikos ir technikos muziejų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos Vilniaus skyrių. Pasigrožėję neįtikėtinų dydžių gyviais, atradę fizikos dėsnių linksmąją pusę bei prisilietę prie karo technikos eksponatų, džiaugsmingai šlovindami Dievą giesme, užbaigėme pirmą mūsų VDC „Akimirka“ vasarojimo etapą.

    Kitas susitikimas su vasara vyko išvažiuojamojoje stovykloje birželio 29 – liepos 4 dienomis. Apsigyvenę netoli Mongirdų dvaro gražioje stovyklavietėje, panašioje į skruzdėlyną sodyboje, pradėjome mūsų pažintį su Aukštadvariu. Stovykloje „Skruzdėlyno lobiai“ susirinko 21 mažas skruzdėliukas, 6 vyresnės savanorės skruzdėlytės bei 3 skruzdės vadovės. Žaidimų, konkursų ir linksmo juoko netrūko. Nors ir toliau vasara mus vis paliesdavo lietaus lašais, mes keliavom ieškoti pirato lobio į Aukštadvario piliakalnį, ėjome pasižvalgyti kaip atrodo Mongirdų dvaras, keliavome plaukioti baidarėmis, aplankėme Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią bei Dominikonų vienuolyne įsikūrusius senelių namus. Bažnyčią mums aprodė ir tinkamai joje elgtis mokė Aukštadvario klebonas mons. Vytautas Kazys Sudavičius. Aukštadvario šv. Dominiko pensionate praskaidrinome gyventojų kasdienybę surengdami trumpą koncertą. Seneliai ir močiutės smagiai su mumis bendravo, įsijungdavo į dainavimą ir pasakojo apie savo jaunystę. Kiekvieną vakarą susėdę ratu mokėmės pastebėti mūsų skruzdėlyno lobius ir skirdavome saulytę mums labiausiai savo elgesiu patikusiam draugui. Atskirai norisi pažymėti ir padėkoti šios stovyklos savanoriams. Brangūs savanoriai ir savanorių padėjėjai – jūs buvote nuostabūs, tikras pavyzdys mūsų mažiems skruzdėliukams.

    O pažintį su vasara tęsėme stovyklos – turistinio žygio „Tavyje mano stiprybė“ metu liepos 13-17 d. Keliavome Dievo šviesoje trasa Lentvaris – Trakai – Senieji Trakai – Apatiškės – Rūdiškės. Pirmąją dieną mus vasara pasitiko lietumi. Iki šv Jono Apaštališkųjų seserų piligrimo namų atkeliavome atgaivinti gausiu lietumi, patenkinti maloniu buvimu kartu. Mus pasitiko s.Monika, kuri pamaitinusi mus skania vakariene, papasakojo apie šių XIII a. pilies sienų likimą. Ses. Monika sugebėjo sudominti savo pasakojimu net nekantriausius mūsų grupės narius. Apie klaidžiojančią Vytauto Didžiojo sielą (juokas) iki šiol atsimename, o kai mums prireiks pagalbos ūkiniuose reikaluose būtinai kreipsimės į šv. Juozapą. Ten, Kanos menėje (valgykloje), turėjome pirmąjį mūsų grupelės pasidalinimą ir vakaro maldą. Ačiū jums brangūs žygio dalyviai, kad jau nuo pat pradžių supratote, kad kiekvieno iš mūsų stiprybė yra Dieve, kitame asmenyje ir mūsų pastangose kurti bendrystę. Kitą rytą susitikome bendrai ryto maldai koplyčioje ir iškeliavome link Apatiškėse esančio Luknos ežero. Kelionė buvo perpildyta „Angelų sargų“ žaidimo rūpesčiais, rimtais ir linksmais pokalbiais apie visatą, kasdienybę ir žmogų. Luknos ežero pakrantė tapo mūsų namais visas 3 dienas. Čia mūsų grupė pasipildė naujais nariais – savanoriais, tapome dar didesne šeima. Maisto gaminimas ant laužo, pirmas rytinis arbatos puodelis, žūklė, maudynės, pokalbiai, dainavimas, įvairūs žaidimai ilgam liks mūsų atmintyje. Visų šių dienų turto neįmanoma papasakoti, trumpai – tai buvo tiesiog gera. Iš Apatiškių keliavome į Rūdiškes. Labai pavargę stengėmės atsigaivinti ledais, bet tik vadovės Galinos brolio Valdemaro pirtelė sugebėjo mums gražinti jėgas. Ačiū Jam už rūpestį. Atsigaivinę nukeliavome į Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Mus svetingai pasitiko klebonas kun. Tadas Švedavičius ir vietos jaunimas. Čia atgaivinome mūsų sielas dalyvaudami šv. Mišiose. Vėliau kartu su vietos jaunimu surengėme susipažinimo vakarėlį. Vakarojom su dainom ir anekdotais, valgėm skaniausias dešreles ir stengėmės užmegzti draugystės ryšius. Pavargę tačiau labai laimingi nakvojome Rudiškių bažnyčios parapijos namuose. Ryte kun. Tadas individualiai mūsų grupei paaukojo šv. Mišias. Ačiū kunigui už šį didelį turtą. Štai toks pilnas nuostabių pažinčių ir, visų pirma, gaivinančios sielą bendrystės buvo mūsų žygis. Vėlgi norisi dėkoti savanoriams. Mielieji, kiekvienas iš jūsų praturtinote visos grupės patirtį neįtikėtinais savo esybės turtais. Dėkojame jums už tai.

    Vasaros stovyklos, jose patirti įspūdžiai vaikams – tai tas turtas, lobiai, kuriuos vaikai nešiojasi su savimi ne vienerius metus. O mums, suaugusiems, tai galimybė dalintis savo gerumu:
    – kad tos stovyklos įvyktų, kvietėme parapijiečius aukoti pinigėlių (ir parapijos žmonės suaukojo 1595 litus, o tai didžiausia bažnyčioje surinkta suma stovykloms per visus 8 dienos centro gyvavimo metus);
    – kasmet džiaugiamės savanoriais, šiemet ypatingai daug jų turėjome – net 10 jaunų žmonių, studentų, moksleivių dalyvavo vaikų stovyklose. Savanoriai dovanojo mums savo laiką, draugystę, skyrė daug dėmesio vaikams, paaugliams, pravedė daug įvairių žaidimų, užsiėmimų. Susidraugavus su paaugliais, keli savanoriai ir po stovyklų turėjo su jais susitikimų, pvz. savanoris Edvin padarė dovaną keliems vaikinams paaugliams – nuvežė juos į pramogų parką „Ąžuolynė“, kur berniukai laipiojo virvėmis, turėjo nemažai iššūkių ir labai džiaugėsi juos įveikę. Tokia draugystė, bendrystė labai svarbi kiekvienam dienos centro vaikui, kelia jų orumą, pasitikėjimą savimi. Dėkojame visiems savanoriams, kurių dėka VDC „Akimirka“ vaikų gyvenimas pasipildė gerosiomis patirtimis.
    Dar norisi dalintis savanorių pastebėjimais, mintimis. Pvz. savanorė Irma išvažiuojamoje stovykloje pastebėjo, kad mes visi dienos centre esame kaip viena didelė šeima, kad vaikai šioje šeimoje jaučiasi laisvi būti savimi, laimingi. Ir tai yra dėka kiekvieno darbuotojo, savanorio ar rėmėjo meilės vaikui, kitam žmogui. Kai ta meilė neminima, bet parodoma dėmesiu, išklausymu, diskusijomis, dovanojimu savęs, savo laiko, lėšų ir sumanymų. Savanorė Danguolė irgi pastebėjo, kad paaugliai per kelerius metus ryškiai pasikeitę, subrendę, vis drąsesni reikšti save, kantresni išklausyti kitą.
    Todėl dienos centro „Akimirka“ darbuotojų vardu tariame didelį AČIŪ visiems geradariams, žmonėms, vienaip ar kitaip prisijungusiems prie centro veiklos. Nenustokime daryti gerų darbų ir būkime drąsūs Dievo Meilę pažinti, priimti, ja dalintis.
    Ypatingai dėkojame Dievui už tai, kad mus myli, veda, rūpinasi mumis. Dienos centre kiekvieną stovyklą pradedame dalyvaudami šv.Mišiose Lentvaryje, dėkodami Dievui ir melsdami palaiminimo. O ir stovyklų metu turėjome kelias šv.Mišias – Aukštadvaryje jas aukojo kun. Rimas Kalmatavičius, Rūdiškėse net du katrus – kun. Tadas Švedavičius. Ačiū mūsų kunigams.
    Tegul Dievas atlygina Jums už Jūsų gerumą ir laimina visuose darbuose.

    Carito VDC „Akimirka“ darbuotojos Diana Jacevič, Alina Daudienė

  • Eiti prie įrankių juostos